***

prakaito skonis ant lūpų
lyg kopimas į nesibaigiantį kalną
kai oras dega nuo įspūdžių krūvio...
tas siekimas – kad akys
vis skaidrėtų ir skaidrėtų...
(kokia visgi švelni mano oda)
pamėgimas žavėti ir puoštis
nušvinta ir čia:
paskendusi šviesiuos plaukuos
jaunutė mergina užsimauna
baltas kojines iki kelių
(jei ne tyla tai bent tobuli
ausis glostantys garsai
tepalydi tą vaizdą)
tačiau nematau dabar aš to
kuris norėtų apibrėžt aplink ją ratą
ir ištart: „čia mano karalystė“...
– – – – – – – – – – – – – – – –

kai kurios viršukalnės
pernelyg aukštai
kad gailėčiausi jog į jas neužkopiau...

2004-03-18