Norėčiau pasinert į jūrą,
Pažvelgt pro žvaigždę pragaran.
tačiau kai visos mano viltys žūva,
Drebiu aš savo širdį kibiran.
Regiu aš rausvą albinosą
Drambliuką mažą smauglyje.
Esu jautrus ir liūdnas lyg mimoza,
todėl dažnai paskęstu savyje.
O, Deive, ežerų ir upių,
aš nedrįstu ištarti tavo vardo vėl.
Jaučiuos pavirtęs egzaltuotu suopiu,
ir prošvaisčių numest aguoną nėr...


Maniakas









