fluorescencinę tiesos kibirkštį
įskelk, o širdie mano.
ir akinamos tiesos
paralyžiuoti, tebūnie šešėliai
ir dėmės, gyvastį mano
apvalo, odoje išdegindami
vilties ir išganymo
maldą.
čia tik lochai gali nepastebėti, kaip puikiai autorius atskiria tikėjimo šviesą: akinati: ta, kuri išdegina, apvalo ir dingsta bei fluorescencinė - ta, kuri neryškiai, be skausmo pulsuoja, švyti mumyse ir išlieka. Kūrinys lakoniškas ir vientisas. Maldos struktūra, nelabai pastebima eilėraščio pradžioje, pabaigoje išryškėja, o paskutinis žodis nuskamba tarsi neištartas "amen" (patarčiau pasiskaityti kūriny garsiai) 5