minčių erozija

Sulūžusi akimirka, išdžiuvę laikrodžio dūžiai nusinešė lašą mano žodžių.
Nukrito dangun smilga nudažyta rytmečio aušros, priklausiusi mano lėlei, kurios akys susmilkusios...
Dvelksmas dienos - narkomanės nuramins mano sapną, kurį gal sapnuosiu...
Musė savo dienotvarkę atkartos plasnodama sparnais, kuriuos jai vakar nuroviau...
Tėkmėje erdvės plauks laivas raudonom burėm, tai mano lūpos siurbenčios naktį sustos...
Pasikartos viskas galbūt kitur...