Eik pas ją

Eik pas ją
ir paliesk jos akis ir pirštus
eik kalbėk ir neleisk atitraukti akių
ir pažvelki į jas kai nustebs
pasakyk kad graži ir nebūk
savo dvasios kalėjime nebyliu
eik pas ją pasakyk kad vienintelė
tobulumo akimirka blyksnis
laiko momentas tobulas juokas
maža tobulybės detalė
paskutinis blizgesio taškas
eik ir kriski ant stalo – tu lapas
tu esi tik keli kilobaitai
bet esi tu gyvesnis už lašą
dinamito ištirpusio kraujyje
eik pas ją paprašyk ir išdrįski
kad mus skirtų tik stalas
du puodeliai kavos arba vyno
aš norėjau per daug, bet vis tiek pasakyk
nes tik tu tai gali
tu eilėraštis tobulas
tu ne žmogus
eik pas ją
ir sušildyk akis ir pirštus