Rašyk
Eilės (72553)
Fantastika (2187)
Esė (1688)
Proza (10395)
Vaikams (2464)
Slam (49)
English (1092)
Po polsku (332)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 20 (1)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Google+ Twitter







Tegul jie užsikelia mus ant pečių. Ir tada per jų galvas mes galėsime pažvelgti į pažadėtąsias žemes - žemes, iš kurių atkeliavome ir į kurias ketiname keliauti. (W. B. Yeats)

Iš Faztimo Ibn Kaktaro dienoraščio:

Tik nusileidus saulei mes įžengėme į Prakeiktąsias Raudonosios dykumos žemes. Kiek galėdami greičiau įrengėme stovyklą. Kaip visada kareiviai traukė burtus, kam teks pirmiems budėti. Tačiau visi žinojo, kad jokios pamainos šiąnakt nebus. Ištraukus raudoną akmenuką kareivių veidai nušvisdavo ir aš nejučia prisimindavau tas pirmosios pavasario dienos šventes ir tą daugybę taip šviečiančių veidų. Vėl atsiminiau savo neištesėtą pažadą sugrįžti nepasibaigus vasarai ir dar suspėti pasveikinti ją...
Ištraukus mėlynąjį akmenuką vargšelių veidai pasidarydavo tamsūs ir pilni pagiežos. Labai džiaugiuosi, kad budėti buvo palikti tik keli žmonės. Palikti daugiau būtų buvusi tikra beprotybė. Galėjo kilti muštynės, o to dabar mažiausiai reikia... Vyrai sumigo taip greitai ir visi kartu lyg davus komandą. Šiek tiek vėliau užmigo ir sargyba. Miega ir dabar, man rašant ir mėgaujantis tokiu gaiviu rytiniu dykumos vėjeliu. Bijau net pagalvoti kas bus po kelių valandų...

Mane labai jaudina ir ramybės neduoda mano Šviesiojo Pono sveikata. Nebeatsimenu kada paskutinį kartą mačiau Jį miegantį. Žinau kad ir dabar Jis sėdi ten, už poros šimtų pėdų, ant akmens. Net keista... vis atsiranda kokia nors išskirtinė vieta... kur tik mes beįrengtume stovyklą, lyg viskas būtu nulemta iš anksto, dieviški ženklai ant mūsų kelio... Jam visada paruošta vieta. Ir Jis tą žino, mano Šviesiausiasis Ponas. Mano viltis ir mano pareiga. Jo veidas... jau kuris laikas nerodo jokių jausmų, tik ta išraiška... Jis toks šaltas. Ir tos akys... jos prarado visą ankstesnį spindėjimą ir liko ta nemirštanti išmintis. Kažkas siaubingo...  Lyg per šiuos kelis metus Jis būtu pergyvenęs ištisus amžius. Meldžiu kiekvieną rytą vakarą, dieną naktį, Dieve, suteik Jam jėgų, duok valios, neleisk prarasti visko, kas mane ir visą Didžiosios Paledonijos kariuomenę taip užbūrė ir privertė tikėti. Sekti Juo. Visi mes žiūrime i Jį, į mūsų Šviesųjį Poną...
Po dviejų - trijų valandų turėtume pajudėti. Visu kūnu jaučiu, kad ši žemė nėra svetinga mums, sukurtiems pagal Dievo atvaizdą žmonėms. Bet Dieve, nepalik mūsų ir tuo labiau nepalik mano Šviesiojo Pono. Galbūt dabar Jis nesikreipia į Tave ir nesimeldžia Tau. Bet aš,  Faztimas Ibn Kaktaras, sukalbėsiu maldas už Jį, jei reikės dešimt kartų daugiau. Ir visus sopulius, skirtus mano Šviesiąjam Ponui, perleisk man. Aš, nuolankus savo Šviesiojo Pono tarnas, Jo žodžio vergas ir ištikimiausias draugas, prašau duok Jam poilsį ir atgaivą šiuo nepaprastai sunkiu metu...

Amžinosios Dievo tiesos skleidėjas ir ištikimiausias Šviesiojo Pono draugas, Faztimas Ibn Kaktaras...
2004-03-21 01:39
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 9 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2004-03-22 01:57
Marquise
kapynes> va tu ir klysti, kad istrauka be konteksto yra niekas. istrauka gali pasakyti viska ir tik ji ir parodo tikraji talenta autoriaus.

o siaip tai manau, kad su siuo kurinuku viskas labai ok, tik jeitu tikrai norejai pavaizduoti draugyste tai nereikejo pasirinkti tarno ir seimininko :)
dar man pasidare idomu del tos citatos. kodel tu ja cia parasei? jei as teisingai supratau tai seimininkas savo tarnui ir kitiems parode tolius uzsikeles juos sau ant peciu - pats buvo ju tikejimo pagrindu ir ikvepeju, bet ar veliau jie neapsikeite vaidmenimis? kai ju ponas prarado tikejima?
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2004-03-21 13:58
mmmm
Nū aš ne specialistas, aš tikriausiai net taip kaip tu neparašyčiau, bet visgi taip negalima. Paprasčiausiai skaitytoją reikia atvesti ligi to jausmo po truputį. Tarkim jei paimti pačią geriausią ištrauką iš kokio labai labai gero kūrinio, ji neatrodys kažkokia stebuklinga be viso kūrinio. Taigi reikia ir įžangos ir pabaigos - žodžiu reikia visko ;)
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2004-03-21 13:24
PhoBos
gerai... prisiimu kalte sau... ideja buvo tokia, kad man, nepaprastai talentingam genijui, nereikia rasyti viso kurinio, nuo pabaigos iki galo. galvojau sukursiu vaizda, tam tikra situacija. visa tai turejo buti kazkas labai uzdegancio ir nepaprasto... pagrindine mintis buvo draugyste. viska nugalinti ir nesulauzoma draugyste, didziulis pasitikejimas... krc panasiai kaip ziedu valdove, bet snipstas gavosi...  busiu kazka labai svarbaus praleides... viska turejo pasakyti ne pasakotojas o herojus... ne stilius man cia buvo svarbiausias. labai norejau perduoti jausma... o nieko neisejo... susimoviau. bet bandysiu pataisyti... taip sakant laukite tesinio...
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2004-03-21 13:04
mmmm
Aha, gaila kad čia tik gabalas be pabaigos, ištrauka pasak tavęs. Parašyta gražiai, raštingai, tik va minties nėr
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2004-03-21 12:04
Domas
Na, Dieviskasis Talente, gal malonėsite ir paprastiems mirtingiesiems paaiškinti, ką norėjote savo kūriniu pasakyti?.. Stilius geras. O va turinys - mažiausiai neišbaigtas.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą