Galiu staugt
Bet pasaulis man kurčias
Išsitatuiruoju pasaulį ant akių vokų
Kad nesidairyčiau
Ir nenoriu atsimerkti
Noriu savo pasaulio.
Bet paukštis šaižiai rėkia
Tarsi varnas prieš mano mirtį
Apkaustytas grandinėmis
Nuskrido nuo bevardžio tuščio kapo
Ir vėjas, vardu neapykanta,
nupūs dulkes
nuo bevardžio nebetuščio...
Kažkas įkals grandines
ir
Aš amžiams turėsiu savo paukštį.