Apsigavai ir vėl -
Ašaros netikros baltą ranką glosto.
Po skėčiais tilpsime abu,
Atbėki čia, iš to apgaulės uosto.
Komedijos vienuolės
Nuo šakų raškys dorybes.
O tu - uoste apgaulės
Ydas skaičiuosi.
Vieni laivai išplauks,
Kiti sugrįš.
Klounas vėlevėle pamosuos
Ir jo visi klausys.
(Tuštybė)
Tu mažytė marionetė,
Valdoma laivo kapitono.
Tyliai meluojančio jūreiviams,
Pasislėpus tau už šono.
Tu dabar - smėlio pilis,
Nuo kranto plaunama.
Maža banga - didžiulė netektis.
Kyla saulė horizonte, naują bangą nešdama.
Paklydėlis atrado kelią laimingai,
Sakydamas tau - pavėlavai.
Kvatodamas kartoja:
- Negrįši ten, iš kur atkeliavai.
Apsigavai ir vėl -
Skausmo ašaros baltą ranką glosto.
Prašau, prašau sugrįžk,
Iš to beprasmio melo uosto.