Ne auksu

Alchemikas,
tyrinėdamas
savo paties kraują,
nustemba -
net čia aukso nėra.

Palėpėj dubuo
su platina
ir butelis
nuo vyno
su gyvsidabriu.

Sudaužytų termometrų
šukės skaudžiai
į padus
sminga.

Šaltą prakaitą
nuo kaktos braukia
ir meta į židinį -
nuodinga.

Skubėkime, greičiau.
Už duonos kąsnį
atidirbti reikia.
Bažnyčia šįryt
mokesčius rinko -
malkoms -
vieną mūsų
degint raganium
veda.

Naktį miegot
negalima.
Nesusapnuosit,
ne.
Nesvajokit,
neverta.


Aukso, Viešpatie!
Aukso, Velnie!
Aukso, žmogau!


O ir kitą rytą
vienišas
alchemikas
tyrinėja
savo paties kraują --
iš gyslų -
į ugnį...
ne auksu.