Nesiekiu žemės-aš dūmas,
Tavo svajonių kančia...
Nešk mane, vėjau, į rūką,
Kur akys paskęsta ryte.
Neskinu kekės-aš žiedas
Tavo vagotam delne.
Pūsk mane, vėjau, į pievą,
Kur džiaugiasi gėlės rasa.
Netiesiu kelio-aš paukštis
Tavo dangaus žydrume...
Vyk mane, vėjau, į jūrą,
Kur skęsta naktinė banga...
Laikas nusinešė vėją...
Aš-tavo lūpų kalba
Girdime žemės plakimą
Gera numirti drauge...


Saldi beprotybė













