užkimęs kriokia apdulkėjęs gramofonas
apie nebylią mėnesienos būtį tykiu žvilgsniu
sekiojančia oranžine negimusių vaikų šalies
žiedlapių paunksne, kur baltapūkės suklegos
narpulina taip kruopščiai laumių audžiamų
gyvenimų lininių išraudotų audeklų raštus
gerves sparnuotomis sūpuoklėmis paversdamos
kur maskatuodamos belytėmis pėdutėmis
dėlioja gintarinius antspaudus į paširdžius.
pavargęs dar atkosti senukas gramofonas
nemarią "milžinų lopšinę" suklegoms
pūkuotomis pėdutėmis vinilinę plokštelę
pasikinkiusioms tuksėt už jas ritmingai širdimi.
dedikacija: Vilniuje, berods, Rasų kapinėse sugulusioms abortų aukoms