Mažytė

Suplyšusi ašaros šukė
Vos pažvelgusi į klastingas
                      aklo gyvenimo akis,
Pamilo dangų ir šaltą niūrios žemės miražą,
Bet laiko negailestingos
                      rodyklės tiksėjo.
Tiksėjo ir jos vos prasiskleidusi širdis.
Be liūdesio pinklių su lašeliu subtilaus juoko
Ir trupinėliu meilės ji stengėsi išskėsti rankas,
Bet... Tiksėjimas liovėsi tiksėjęs...
                      Ji nespėjo...