Eklektika (mes ne tokie)

Mes neturim pirmosios eilutės,
ir neturime ko išdalyti
jums, o sau pasilikom truputį.
Pieno lašas – ir mes apvalyti,
kraujo lašas – tai dantys į krūtį,
kai apžiojęs ramybės likutį
tarsi kūdikis keisto likimo
keičia prasmę, ir laiką, ir lytį.
Mūsų nerimas slysta iš rimo,
suvirpėjo, sustingo, nurimo,
rimsta vėtrungės, vėjas prieš liūtį,
vis dar klausiam – eiliuoti ar būti,
žodžiai mylisi, pauzės prikimo,
jei įkliuvom – norėjom įkliūti,
o dabar – paskutinė eilutė.


PS. Labai ačiū vartotojui Kraujo Upe už neakivaizdinį bendradarbiavimą.


2004-03-19, penktadienio paryčiai