neverk, Sju vizija

Gražuole vizija!
Palietusi Sju galvą,
palikus ašarą ant plauko,
tu išėjai visai basa,
o jai beliko tiktai laukti,
rankas pradurti, kryžium klauptis,
suvalgyt ašaras tavas
ir nevilties įgijus klausti
mirties ir snaigių menueto:
“ar baigsis kelias horizonte
kur stovi keistas rūko šauksmas?”
ir negirdėti savo balso
tik ryto laikraščius užkimusius
lyg antausius ant meilės kranto
lyg kas tai būtų išspausdinęs
reklamos banerį
Nėries poezijos rinktinėje...