Krosnis

Vieno veiksmo pjesė


Aleksiukas – Žmogus su didele racija;
Sklepinauskas – pagrindinis herojus;
Dangorėžis – Aleksiuko ir Sklepinausko viršininkas;


V E I K S M A S

Aleksiukas stovi prie pat scenos briaunos ir žiūri į mašinų srautą apačioje. Retkarčiais pakelia galvą aukštyn ir įkvepia gaivaus, saulėto ryto oro. Ateina Sklepinauskas. Nepastebimai pasisveikina. Abu žiūri į apačią.

Sklepinauskas: Kaip šiandien srautai?

Ilgoka pauzė. Jos metu švilpteli praskrendantis paukštis. Jį žvilgsniais nulydi Sklepinauskas su Aleksiuku. Iš apačios atplaukia mašinų burzgimas.

Aleksiukas: Nieko gero.
Sklepinauskas: Mažėja?
Aleksiukas: Per valandą tik septyni šimtai šešiasdešimt įvažiavo.
Sklepinauskas: To ir reikėjo tikėtis. Greit mums ir darbo nebeliks…

Abu atsidūsta ir įsmeigia žvilgsnius į riedančias betonu mašinas. Vienos jų gražios ir prabangios. Kitos – ne. Vienose sėdi rimti vyrai, rimtais veidais. Kitur pro galinius langus žvilgčioja besišypsantys vaikai.

Sklepinauskas: Įdomu, kodėl jie čia vis važiuoja? Juk niekas jų neverčia…
Aleksiukas: Jie žino, kad čia yra naujas dalykas. Nauja ir nežinoma.
Sklepinauskas: Dėl to jie ryžtasi bet kam?

Pauzė. Vėl iki Aleksiuko ir Sklepinausko pakyla mašinų burzgesys. Abu žiūri į milžiniškus vartus, kur jau mažesniu, bet vis dar nesibaigiančiu srautu įrieda mašinos.

Sklepinauskas: Bet visgi keista, kad žmonės aukoja savo gyvybes vien dėl to, kad sunaikintų savo nežinojimą.
Aleksiukas: Bet jų daug… Ir savo nežinojimo jie vis tiek nesunaikins…

Per didelę Aleksiuko raciją pragergždžia Dangorėžio balsas.

Dangorėžio balsas: Stogas, čia Dangorėžis. Kaip girdit?
Aleksiukas: Čia Stogas. Girdžiu gerai.
Dangorėžio balsas: Kaip ten situacija?
Aleksiukas: Viskas gerai. Kamščių nėra. Žmonės laimingi. Atėjo Sklepinauskas.
Dangorėžio balsas: Gerai tada. Perduok postą Sklepinauskui. Gali eiti namo. Pokalbį baigiu.
Aleksiukas: Stogas, viską supratau. Baigiu.
Sklepinauskas: Ech taip…
Aleksiukas: Laimingi nežinantys…

Aleksiukas perduoda didelę raciją Sklepinauskui, dar žvilgteli į milžinišką deginimo krosnį apačioje, su nesibaigiančiu nežinančių žmonių mašinose srautu ir palieka Sklepinauską rytmečio saulėje su praskrendančiais ir švilpčiojančiais paukščiais.



U Ž S K L A N D A