pasiklydau (******)

Ji
Ji verkia… nuodija save ašaromis, springsta cigaretės dūmuose, išleidžia katę palakstyti ir svajoja... apie raudonas kojines iš raudonų siūlų, apie vakar dieną, kurią ji išvemia kasnakt ir apie kaimynės skrybėlaitę, kurią mačiau, kai lyg tarp kitko uždusau...

Kažkada be jos
Nurimsiu prie stalo, kai dūmas kils aukštyn... vėl nukratysiu pelenus ir pakasysiu pakaušį ten, kur vakar man spyrei... spyrei ir įsimylėjau tavo koją su visa tavimi...
Susirasiu virvę. Ji bus tvirto lino, suregsiu skautišką mazgą su elegantiška kilpele apačioje ir pasisupsiu be kėdės... be taburetės, be tavęs, tavo kojos... be meilės... be garso...

Kai pas ją...
Šoka basos raganaitės ant kapų... O man nė motais, aš einu pas ją! Įsikinkęs šypseną ir turguje pirktą vienkartinę nuotaiką, įgrūdęs maišan sąžinę ir surišęs sveiką protą aš žengiu pirmyn savo kaire koją siųsdamas žvalgybon... linksmai šypsosi šaligatvių plytelės, moja troleibusų ūsai, į ritmą taiko šlavėja, aš minu batų raištelius. Pas tave...

Taškas.
Velnias, kaip degina, tačiau kaip miela, kai ji lenda į tavo siela! Naivios rankos sukasi aplink ir smaugia kažką sakyt, bet žinau, pakils saulė ir nebebus taip, kaip tada, kai  ruošėmės kartu žudytis... Velniop, mačiau šimtus kartų, kaip tu tai darai! Mokėsiu pats... aš greit mokausi.