Pasaka apie dažus, samagoną ir meilę

Eilinė diena Onušky. Studentai svaigsta nuo aliejinių dažų kvapo. Vieni įsijautę tapo kaimelio gamtą, kiti apžiūrinėja jau nutapytus darbus, rodo juos mokytojams, kartu atvykusiems į Onuškį – į dailės kursų vasaros praktiką.
Algirdas sau tinginiauja “šprotų” kambary, varto kortas... Raimonda šnekasi telefonu ir, baigusi šnekėti, pradeda nekoordinuotai strykčioti ir vis rėkia, rėkia: “Laura atvažiuoja!!! Laura Atvažiuoja!!! AAAAAA!!! Atvažiuoja!!!”. “Kas ta Laura?...”, –  pasyviai domisi Algirdas. “Mano geriausia draugė!!!”, – atšauna Raimonda ir nustrykčioja šūkaudama toliau tapyti nepabaigto darbo... Algirdas toliau varto kortas.
Penktadienis. “Aš Algis”, – tiesia ranką Algirdas nepažįstamąjai “šprotų kambary”. “Aš Laura”, – nelieka nepastebėtas kortuotojas.  Malonu... Kitą dieną Laura visiems menininkams atnešė arbūzinių ledinukų, nepamiršo vieno ir mikliapirščiui Algiui. Vėliau Algis ėjo su Laura i parduotuvę ir sužinojo dar vieną dalyką: be ledinukų, ji dar mėgsta sausainius...
Po kelių dienų Laura nusprendė pasidalinti su Algiu vodka, nes tas, vargšelis, jau neįpirko gėralo vienas pats... o labai norėjo...
Paskutinį praktikos Onuškyje penktadienį, Algis surado samagono “tašką” kaimely. (Nors vieną gerą darbą padarė), tai buvo šventė tąkart kaime - didelė, triukšminga. Tai gėrė visi ir dainavo, ir visaip kitaip linksminosi iki paryčių. Žmonių buvo gausybė, tarp jų – Laura. Ta naktį Algis, samagono prisigėręs, ją ir pabučiavo, į lūpas, karštai ir ilgai... daug valandų jiedu prabuvo lauke tąnakt, ir ko tik nedarė kartu: ir šnekėjo, ir vaikščiojo, ir dainavo, kad kiek, tai ir pašoko linksmai, ir dar visą gausybę įvairiausių dalykėlių prisigalvojo... Abu jautė kažką gero ir malonaus krūtinėj... Tas jausmas neišblėso ir kitą rytą, ir grįžus i Vilnių... Ir dabar.
Gyvena jie jau ilgai ir laimingai - vis kartu, o jei kiek ilgėliau viens kito nemato, tuoj liūdi, laukia, ilgisi...
Ir kiek daug šiam pasauly yra tokių gražių porelių, kurios taip mielai ir netikėtai susidraugauja ir būna kartu dar ilgai... tikinu: yra toks dalykas – Meilė, tikrai yra.