1930-ųjų stilius

Mes žengiame kartu ritme.
Muzika ir poezija mūsų kojose.
Žengiame ratu...
Tu – maršrutas 66, kur žmonės ieško... naujo... ko nors.

Niekada nebenoriu būti ta, kuri jau buvo!
Tam nėra galo. Tik daugiau, daugiau, daugiau...
O, jei tas kelias, kurį renkamės yra stebuklingas?!
Jokių užkliuvimų, skaudžių nuopolių, perštinčių mėlynių, jokios tragikos!

Mano poezija kartoja save ne veltui:
Tu – niekada nesikeiti, tu – ne priežastis.
Žiemą tu – saldus pavasaris,
Ir tu esi vanduo, smėlėto miesto jūroj.

Aš – laiminga, talpindama tavo šviesą savy.
Žiūrėti į veidrodį ir matyti... tave. Akinamai šviesu.
Atidengiau savo gyvybės plėvelę. Seniai taip bebuvo.
Tyliu. Pirmąkart nereikia žodžių šnekėjimui.

Aš klajoklė, lakioju, ieškodama taikos.
Išsipurvinau rankas meile su geismu ir taukais...
Aš klajoklė, kuriai reikia naujos pradžios.
Paieška baigta...?!