Lyg dėl meilės

Tokia jauna kaip iš paveikslo,
Ašara skruostu ne kartą riedėjo,
Baltas veidelis nuplautas vėjo.
Pasirink pilį, kurioje numirti nori,
Ir tarnus teisingus bepročius,
Kurie takeliu gyvenimo vestų.
Aš žinau, kad tau jau niekad neskaudės,
Atsigulsiu tau po kojom gal man dievas vėl padės,
Aš žinau, kaip aš numirsiu, man ir vėl skaudės.
Vėl iš karo aš grįžtu,
Su pilka minia žmonių,
Gal ir niekas nesupras,
Bet šitas karas vyko dėl tavęs!..
Vėl aš eisiu pas būrėją,
Ji gyvenimą pakeis,
Pasakys, kad praeitis mano buvo lyg ugnis!.
Bet ir vėl tave sapnuosiu,
Nei vaistai nebepadės,
Jei gyvenimas sukurtas mes dar turime vilties