Vabališkai

Kaip piktų musių spiečius nuūžusi liūtis
nupiešė laumžirgio sparne vaivorykštę

Pavargusią zvimbti dieną
užmigdė žiogų čirpimas
Uodų debesiu atzyzė naktis
ir trankėsi drugiais į šviesius langus
kol užgeso
                lempos drugiai ir jonvabaliai

Virš žydinčios plaštakių pievos
tingiai dūzgia mieguistos bitės

Iki rudens