Nutilusiais slenksčiais,
Užmigusiomis durimis,
Laukiančios praeivių
Ir nerandančios
Kam pasiguosti,
Tylės...
“Jie vėl peržengė mane,
dar kartą nusivalę batus
nepamatę, koks esu
vis dar gražus. ”
Aimanavo slenkstis...
Nepastebėję užgaus mano veidą,
Ir numos į mano verksmus..
Tik, kai nebetarnausiu jiems
Spirs dar kartą,
Kad atsigaučiau..
O atsitikus bėdai, trinktels tris kartus
(durų rievėmis)...
O aš tyliai stebėsiu
Juk aš tik medinis,
Aš nebylus...