naktis iš trečiadienio į ketvirtadienį

naktį iš trečiadienio į ketvirtadienį
sėdėjau po gatvės jonvabaliais
tarp kniaukiančios tamsos namie
ir migdolų rūko virš upės
kuris kilo aukštyn...

ėmė skaudėti paausius
nuo akinių, kurie atveria tau pasaulį
vaivorykštes atsispindi stikluos...
iš kur?
o gal nori pasekti man pasaką apie Dievą?

naktį iš trečiadienio į ketvirtadienį
balkone kažkas rūkė žolę
kuri įsipynė manuos plaukuos
naktimis neaušta
ir gatvių jonvabaliai nesvirpia
ir vis dėlto upė po manim-gyva

naktimis į mane žiūri Dievas
- ar vis dar saugai krokodilus Nile?
prisimerkus matau silpną giją
balkone vis dar rūko žolę

jei nori
papasakosiu tau pasaką
jei išgirsi mane
kažkur aukštai name
iš kurio matyti jūra
aš vis dar supuos
kniaukiančios tamsos ir tavo kvapo

migdolų žolė
pakilo iki kelių
ir subangavo uždengdama jonvabalius
ar žole plyšta?
paseksiu pasaką apie suplyšusią žolę
jei nori
ar nori?

žolė plyšta
kaip plyšta rūkas
ar esi matęs plyšusį rūką?
kurio plyšiuose stoviniuoja žmonės po mano langais
jei norėčiau, išbarstyčiau žolę ant jų
iš savų plaukų
bet balkone vis dar ją rūko
ir gija plyšta
viskas plyšta
o tamsa kniaukia...

jei girdėsi mane pro uždarus langus...
ne, vis gi geriau atsidaryk
ir pažiūrėk į mane, sėdinčią tarp tamsos ir migdolinio rūko
jei norėsi, jonvabaliais ateisiu
lengvais žingsniais
kaip vaikšto fėjos
žinojai, kad dievas tiki
jog aš - fėja?