Rašyk
Eilės (72041)
Fantastika (2158)
Esė (1685)
Proza (10320)
Vaikams (2455)
Slam (48)
English (1090)
Po polsku (332)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 11 (0)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Google+ Twitter







Einu į mokyklą. Einu užvertus galvą. Žiūriu į dangų. Juk žinot tą žydrą pavasarinį dangų! Tikrai žinot! Taigi einu aš į mokyklą ir stebiu baltą baltą debesį. Jis primena triušiuką. Nejau tik aš viena žiūriu į tą debesėlį? Apsidairau... Viena! Netoliese yra, žinoma, keletas žmonių, bet apie triušiukus jie negalvoja. Pro šalį prašvilpia maždaug trisdešimtmetė moteriškė.
„Vėluoju į darbą! Vėl vėluoju į darbą! “
Cha! Na ir kas? Aš jau pavėlavau į lietuvių kalbą, o dabar labai aktyviai vėluoju į geografiją...
„Pakels man atlyginimą ar nepakels? Pakels ar nepakels? “
Giliai mąsto juodu kostiumu vilkintis vyriškis.
„Velnias! Kojinių akis nubėgo! Kad tik niekas nepastebėtų... “
Mergina tikrai stengiasi, jog niekas nepastebėtų tos MILŽINIŠKOS skylės kojinėse- kojas kraipo kaip tik įmano... Ech, tie žmonės... Nusišvilptų ir verčiau stebėtų debesėlius į triušiukus panašius. O dabar - nubėgusi akis šviečia iš toli, o pati, taip besistengdama ją pridengti, atrodo tarsi visą mėnesį į tualetą neleista.
Pro šalį reaktyviniu greičiu praskrieja vaikinukas, gal mano amžiaus, o man šešiolika. Mintys jo susivėlusios, kaip kad aš rytais.
„Reikia... Nors ne... Bet... Linas irgi gi... O palauk, dar ir šitas... nors... “
Brrr... Kaip galima dar ir suprasti, kur eini, kai galvoje šitoks jovalas? Baisiau nei mano stalčiuose! O tai reiškia, jog tikrai baisu...
„Bet kur logika? Man reikia bent žiupsnelio logikos! “
Nieko aplink nemato šviesiaplaukė mergina neišlygintais džinsais. Labai intensyviai mąsto... Ech, ir vėl ta logika! Reikia logikos? Nejau kažkam, iš tikrųjų reikia logikos? Logika! Ir iš viso, kas ta logika? Iš kur ji atsirado? Nesuprantu aš tos logikos. Tikrai nesuprantu. Pasakai kąnors žmogui, o jis tau meta į akis: „Tai nelogiška!“. O juk apie tą logiką net nebuvo kalbėta! Dar vienas žmonių išsigalvojimas! Užuot mąstydami logiškai, verčiau pažiūrėtų jie į tą debesėlį, panašų į triušiuką.
Tekšt! Vienas kampuotas vyrukas nublizginta veidrodine plike į Tauragno dydžio balą įlipo... O jo mintys...
„* * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * *“
Vietoj keiksmažodžių parašiau žvaigždutes. Keistuoliai! Tie žmonės tikri keistuoliai! Kam gadinti laiką ir mąstyti vien žvaigždutėmis... Verčiau stebėtų debesėlį panašų į triušiuką! Ar tai jau sakiau? Tikrai? Na nesvarbu, vis tiek dar spėsiu kelis kartus pakartoti!
„Ar aš jam patinku? Manau, kad taip, o jeigu ne? Bet...“
Ech, dar viena „ar aš jam patinku“ tipo mergina! Na nueik ir paklausk, ar tu jam patinki! Didelio čia daikto! Ir kam gaišti laiką tokiems niekams? Verčiau jau stebėtų... Ai, jau sakiau: stebėtų debesėlį, panašų į triušiuką! Vėl užverčiu galvą į dangų. Bumt! Atsitrenkiau į maždaug dvidešimties metų vaikinuką!
-Atsiprašau, - sumekena jis, o tuo metu mąsto visai ką kitą...
„Vėpla! Kur žiūri?“
Keista, kodėl jis atsiprašo, jei vėpla aš? O žiūriu aš į debesėlį, panašų į triušiuką. Būčiau jam pasakiusi, bet nespėjau - vaikinas nurūko, toliau mąstydamas apie „vėplas ir vėplius“. Keistuolis kažkoks!
O! Prieš mane iš už kampo išnyra dvi dešimtmetės.
- Šiandien eisim į miestą? - arogantiškai sako viena.
„Prakeikti mamos blynai! Kodėl aš juos valgiau?  Tikiuosi ji nepastebėjo tos dėmės nuo uogienės...“
- Žinoma, kad eisim! - dar arogantiškiau atsako kita.
„ Nors tu galėtum ir neiti! Man jau atsibodai. Ir kokia baisi dėmė!“
Merginos nusuka į dešinę ir dingsta man iš akių. Aš irgi pusryčiams  valgiau blynų, tik dėmės neturiu. Įdomu, kodėl joms nepatinka dėmės? Jos tokios įdomios, nors mano mamai taip pat nepatinka. Jos apskritai žmonėms nepatinka! Keistuoliai tie žmonės! Juk dėmės - labai šaunus dalykas! Drabužis su dėme - jau nebe tas drabužis! Galima sakyti, jog vis tobulini ir tobulini, keiti ir keiti savo aprangą! Beje, kažkada ant kelnių turėjau labai mielą uogienės dėmę. Labai panašią į triušiuką! Visai kaip tas debesėlis danguje...
O! Štai ir mokykla! Pasižiūriu dar kartą į debesėlį, panašų į triušiuką, nusiunčiu jam oro bučinuką ir įeinu į mokyklą. Dabar pertrauka. Keistuoliai tie žmonės! Skuba, bėgioja, o jų mintys tokios... tokios keistos! Na tikrai, argi ne keistuoliai!? Pažvelgiu pro langą - už - dvylikaaukščio jau slepiasi debesėlis, panašus į triušiuką. Ir jis man pritaria: tikri keistuoliai!
Dzinnnnnnnnnnnnnn!
Skambutis. Skubu į pamoką. Žinau, keista skubėti į pamoką. Juk anksčiau ar vėliau vistiek nueisi! Tikrai keistai elgiuosi... Bet ką gi- aš juk tik žmogus! O žmonės juk TIKRI KEISTUOLIAI!!!
2004-03-16 19:33
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 14 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2004-03-16 20:08
sudas
ech tie zhmones...
gaila shian nebuvo grazhiu debeseliu..=/
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2004-03-16 19:35
Salamandra_aš
atsiprašau už klaidas...:/
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą