Juokdario teatras

Pabiro obuoliai iš juokdario kepurės
O dulkės nusėdo ant vyno taurės

Ir taip kasmet draugystės derlius pūva
Kai suvaitoja žodžių spragose vėsa

Po prisiminimų garbanomis apgirto
Akys - nebeatlaikę aukštų natų

Komedija staiga tragedija pavirto
Kai nebeliko jau beržuose sakų

Sustagarėję dulkės salę apgaubia
Pėdos pranyko. Staiga - tylu

Kadais mylėtų vardus iššaukia
Užuolaidos pro langus pravertus...