Aš stoviu gatvėje viena,
Ir mano skruostu rieda ašara.
Aplinkui tiek žmonių,
Bet tarp jų nėra tavų akių.
Einu lėtu, skaudžiu žingsniu
Ir vis mąstau, ko nori tu?
Bandžiau daryti viską,
Kad liktume visad kartu.
Tačiau šitos dienos aš laukiau,
Žinojau, kad viskas baigsis kažkada.
Bet vis prašiau ištarti,
Kodėl gi vis tik palikai mane?
Tuomet tu nudelbei akis
Ir tik tada suprato mana širdis,
Kad viską ką turėjau aš
Dabar tu dovanoji jau kitai.
Tu išėjai ir palikai mane.
Išsinešei ta didžią meilę,
Kurią sukūriau tau.
"Neišeik, nepalik, palauk" - šaukiau...
Aš stoviu gatvėje viena
Aplink tiek daug tuščių veidų.
Ir visai netyčia pamatau tave
O štai ir ji šalia, jūs einate, kaip mudu kažkada.


Maza viltis




