Trumputė mintis apie ryto metą kosmose.

Rytas kai tu žmogau jį pamatai atmerktomis akimis supranti galų gale, ko netenki visą naktį miegodamas. Kaip yra nuostabu stebėti, kai bunda miestas. Štai tada supranti, kodėl Dievas niekada nemiega, bet kodėl juk Jam irgi reikia ilsėtis, bet taipogi supranti, kad jis nemiega vien tik dėl to, kad pamatytų šitą nuostabų reginį. Jis pasiilsi vien tik jį stebėdamas, kai aplinkui visiškai tylu ir atrodo niekas nevyksta. Iš tiesų tai vyksta labai daug nuostabių dalykų bunda gamta, pamažu keliasi mažas voriukas ir pradeda pinti savo pirmąjį voratinklį. Bunda taip pat ir  Mažojo Princo rožė, kuri yra tokia išlepusi, bet kartu ir labai jautri ir trapi būtybė. Ji labai myli savo mažąjį neklaužadą. Pasaulyje vyksta tokie nuostabūs dalykai, kurių plika akimi nepastebėsi, galima tik dvasia pajusti. Kiek gi vis dėl to tame visame yra meilės, o kiek mes pramiegame. To ir siekia didysis gyvenimo filosofas, kad mes kuo mažiau pramiegotume ir kad kuo daugiau galėtume pamatyti.