[ 2 šaukšteliai į aviečių arbatą, kai manęs nebus šalia ]

mažyčius laiko trupinius,
nubirusius ant stalo
ar nuriedėjusius pasuolėn,
renku į saują,
slepiu moliniame puodelyje,
saugau,
laukiu,
galbūt
pavyks man nusipirkt
už juos trumpas atostogas,
o gal
iškeist nors į menkutį poilsį,
turbūt ir vėl
atsėlini tu tyliai
ir šaukšteliu
kaip medų
mano laiką kabini
ir kabini,
kol lieka
tik truputėlis
prie karštos arbatos dviese
pasaldint šaltus vakarus žiemos.