Nėra dievų

Žalsvos liepsnos liežuvis
Perpjauna išraiškingą tylą,
Skauda, klykiu, aš jau žuvęs,
Ir mano kūnas pamažu suyra.

Jie sudegina, pelenus išbarsto,
O aš skrendu aukštyn lėtai.
Pamažu dvasia į tylą įsiklauso:
"Kur? Kur Žemėj mylimi dievai?"

Bet Žemėj kunigai suklydo -
Nėra nei pragaro, nei rojaus,
Ir mano purios mintys susilydo,
Nors saulė vėl atneš rytojų...