Brisės galas arba tragiškos meilės istorija

Erotinių pasilinksminimų klube Venera dirbo kiber-mergina vardu Brisė. Niekas nežinojo, kodėl robo-mechanikas ją taip pavadino, o ir klientai dažniausiai vadino ją Katyte ar Pupa. Mechanikas, paklaustas apie šio vardo istoriją, tik kvailai nusišypsodavo ir gūžteldavo.
Geraisiais laikais garsas apie Katytę sklido po visą Lietuvą. Klientų netrūko – lankėsi ir sportininkai, ir seimo nariai, ir eiliniai žmogeliai. Brisė patenkindavo visus ir neplėšė daug. O vakarais, prieš eidama pakrauti savo akumuliatorių, sėdėdavo kartu su mechaniku prie vieno stalo ir gurkšnodavo aušinimo skystį. Nepamiršdavo ir mechanikui, jaukiai Tėveliu vadinamam, pasiūlyti. Pastarasis įpildavo Brisei šiek tiek daugiau elektrolito, nustatydavo aukštesnę pakrovimo įtampą nei kitom katytėm. 
Tačiau Brisė seno. Apsauginis sluoksnis aižėjo ir vienur ar kitur išlįsdavo neklusnus laidas. Sąnariai girgždėjo, nepadėjo net geriausia Mažeikių alyva. Akyse vis dažniau pasirodydavo mėlyni atspindžiai operacinei sistemai užlūžus kliento aptarnavimo metu ir Brisė turėdavo persikrauti. Klientai pasirinkdavo kitus robotus.
Vieną dieną Brisę pakvietė Tėvelis. Apsidžiaugė katytė – gal vėl klientas atėjo. Ji atsargiai, bandydama nesubyrėti į dalis, nusekė paskui mechaniką. Staiga pajuto galingą elektrošoką. Mechanikas atšoko nuo jos ir nusuko akis. Paskutinį syki sudžeržgė jos kolonėlės:
- Kodėl?...
Nuo šiol mechanikas gerdavo vienas, pasistatęs priešais save Brisės korpusą. O jos viduriai vis dar vartojami kaip ugniasiene kažkurioje iš firmelių.
-----------------------------------------------------------------------