Berniukas suplyšusiais džinsais ir geltonu prairusiu megztiniu, beveik tiesiogine to žodžio prasme riedėjo gatve ir visa gerkle plėšė labai smagią dainelę:
- O mannn nusišikt ant jūsų nuvertėjusių akcijų, nusišikt ir ant infliacijos, nežiumbkit dėl teroro išpuolių, juk jų dar bus, traram parayy param pararayy.
Aplinkuj vaikščiojo krūvos kostiumuotų vyrukų, kurie dėjosi visi tokie orūs, kad nė vienas neišdrįso gerai pakratyti riaumojančio berniuko (juolab, kad jis buvo su suplyšusiais džinsais ir prairusiu megztiniu). O moterys, moterys tik tyliai kikeno, net nežinia, ar iš savo vyrų, ar iš berniuko (tėtis visada sako, kad moterų niekada nesuprasi, todėl čia galime ir nesigilinti, dėl ko jos taip baisiai kikeno).
Berniukas, pamatęs priešais ateinančią dailutę mergaitę, prislopino balsą ir pritūpęs bei prisimerkęs spoksojo į dainą "paimk mano mamą už rankų, tu veskis, tu veskis tolyn ją" niūniuojančią mergytę.
- Šimc paralų, ar kaip ten jie sako, ale matai kaip čionais. - tyliau niūnuodamas mąstė sau, nors ir pats nelabai suprato, ką jis ten ir bemąsto. Tuoj pat šoko į pievą ir priskynė vabaluotų pienių (mat ten buvo ypatingai vabalingas rajonas, kur net žmoniškai nenusitūpsi neįkąstas) ir čepsėdamas prišoko prie mergaitės.
- Atai tau, o kur tavo mama? Mat šita, paimčiau jai už rankų, kad taip jau siūlai. - tankiai mirksėdamas pasakė berniukas, kol akis pati ėmė nervingai trūkčioti. Mergaitė paraudo.
- Akį sustvarkyk, tada ir pašnekėtume. Ania? Nupirksi ledų, parodysiu, kur mama.
- Atai tau, kokia tu kaprizinga. Braškinių, karamelinių?
- Man pieniškų, mat jie mažiau koloringi. Rūkyti turi?
- Ėėė, ne.
- Na tai ir apseisim. Kur eisim, Kazimierai? O, Pienės, jos man?
- Ėėė, mhm. Eime į parką.
Berniukas nukratė vabalus ir padavė pienes Mergaitei. Juodu abu nuriedėjo i parką, užtraukė dainą apie striptizo barą, nusipirko ledų, tada ėmė dainuoti apie dramblius griaužiančias peles, kol galiausiai grįžo prie infliacijos ir akcijų nuvertėjimo dainelės. Tada sutemo, ir juodu pasistatė palapinę iš lapų. Kostiumuotų vyrukų nebebuvo nė kvapo, todėl iki paryčių jie traukė savo linksmas daineles.