švelniai tylų vakarą
(nuo saulės vakaruos)
krito
antakiai, lūpų kampučiai
ir sijonai
nė garso neišėjo
ramybė dužo tartum krištolas;
nesužinoję vakaro tylos slaptumo
išslinko krituoliai
ant pylimo
(skiriu savo kaimynams)
2003 05 12


melavau









