[žadinimo lopšinė]

meduotom kojom
blakstienomis
praėjo
saulės spinduliai -
atmerkt sunku
lipniais lašais
užklotus vokus
-nejaugi, saule,
vėl pernakt
saldžioj
ramunių pievoje
braidei?!
atklysk
nors kart
į mano sapną,
nepažadu
medaus upes,
tik pievą,
žilą pienių pievą,
pakylančią išskrist
pūkų sparnais,
baltais debesimis–
Jei tu mano sapnan
ateitum,
galbūt ir ji
norėtų pasilikt.