Smaragdo žalumos

Smaragdo žalumos
lyg burtai
ant žemės apdaro
pažyra...
Aukotum visą
savo turtą
už palaimingą,
vaiskią tylą.
Saulėj boluojančioje
kopoj,
čiobrelių, dobilų
žolyne
vėl vasara mus
kviečia šokiui,
vėl siūlo gelsvo
pienių  vyno.
O sidabriniai
vandens ruzgai
nuplauna nerimą
ir karštį,
miške laukinės
bitės dūzgia
ir žuvys skuba
upėn neršti.
Rodos, šimtai
vidinių ritmų
patį Gerumą
dangun kelia...

Smaragdo žalumos
išliktų,
jei blogis ten
nerastų kelio.

I.D.
2002 06 10