Apatija nenugalės net vynu tų jausmų

Šiandien aš vėlgi galėsiu tave pamylėt
savo beribėm mintimis,
paklydus tarp žmoniu nakty girta
ir begalybė nesibaigs su mintimi, jog niekada negriši tu..

Aš lauksiu kaip beprotė su vyno taure girta,
tikėdama, jog rytas vėl išaus kada su tavimi,
o su rytu vėl sliuogt į tavo lova, sugrįžt į praeitį kartu mylėt..
Aš tave myliu mylimasis, nors širdį ištrėškei padu ant kelio,
purve numetęs jausmą, guodeis mylimos netekęs Amžiams..

Aš tave myliu!!!!!!!!!! - sušunku, nors gatvėj žiūri į mane
neklupsiu vėlei tau į glėbį, nebekrisiu sniegan dulke mėlyna jausmų, -
Aš vėl priskrisiu vėju - įsikasiu tau į žandą, teliks žaizda gili moralės trupančių dantų iš meilės TAU (...)
vis menanti apie mane - jausmingą TAVO vieno angelą, kurio tu nemylėjai niekada.

Nueikime šiandien bažnyčion.
Žinau tu ten juk niekada nevaikštai
Pavogsiu miegantį iš miego
Ir nusinešiu ten kur niekas tavęs neras

Ir vėl galėsiu išbučiuot mirtingą kūną be jausmų,
nors vėl į nuodėmę parpuolus
Sujungsiu tavą kūną su savu.

Tu negirdi!!!!!!!!! - pažvelgus kalendoriuj sunerimsiu, -
pašto dėžutė vėl tuščia
ir saulė rytmetį nušvis ant lovos tuščio krašto,
primins vėl kojom atsirėmus šaltan medžiui - vėl ramu..

tebuvo sapnas.. be jausmų..
kai milijoną kartų pagrobiau tave nuo mylimos
Žinok (!!!!!!!) dar milijardus kartų grobsiu bučinius tavus,
kai begalinei nakčiai beartėjant, vėl rašysiu, jog...........

'MYLIU'.