Ledinukų miestas

Kamiliukė ant ratukų
Veža maišą ledinukų.
Vos pro vartelius praėjo,
Ledinukai išbyrėjo-
Vienas ilgas, kitas riestas-
Visas ledinukų miestas.
Ir spalvoti, ir bespalviai,
Ir maži, ir didžiagalviai,
Ant kojytės, popieriukuos,
Lyg mažučiuos paveiksliukuos
Vartosi prieš pačią nosį -
Neragausi – nežinosi,
Kokie saldūs, kokio skonio
Rožiniai, žali, geltoni.
Skiriasi tik popieriukas,
O gal visas ledinukas.
Teks prisėsti ir lukštenti
Ak, kokia šį rytą šventė...
Valandžiukė nepraėjo,
Iš kažkur mama atėjo.
Varge mano, prie vartelių
Ledinukai be galvelių,
Ne vienam prakąstas šonas
Gailiai sriūbauja geltonas.
O jau popierėlių – tvanas
Mirga, blizga celofanas.
Vidury  saldžiausio kalno,
Ant lipnaus Kamilės delno
Ledinukų kelios pusės,
Penkios jau  prilipę musės.
O ji stovi sau  ant tako
Ir  ramiausia mamai sako
-Pažiūrėk, matai, mamyte,
Ką gi man su jais daryti,
Išsibarstė, išsilaupė-
Štai ir slepias atsiklaupę.
O tų popierių visų
Ir sugaudyt negaliu.
Jei gali, padėk, mamyte,
Reikia juk susitvarkyti.
------------------------------
Dar praėjus valandėlei-
Nei  ratukų, nei šešėlio
Tų spalvotų popieriukų –
Dingo miestas ledinukų.
Du delniukai švarūs ploja,
Glosto mamą ir dainuoja
Savo lipšniąją dainelę.
Ledinukai davė kelią.