Jau svetimi

Sustiro tavo pirštai
Ant mano rankos
Suglebusios ir nuleistos
Nepajutau
Tu man kažką sakei
Naktis
Prašei
Ir į akis pažvelgti nedrįsau

Ant peleninės smilkstančių jausmų
Padėjau nuorūką
Ir brūkštelėjau per stygas gitaros
Tu atšokai
Aš tylėjau

Kažkas išaugo tarp aukštų dūlėjančių paminklų
Ir vežimas karieta
Nutilo nudardėjo
Gal per lietų
Neliko pėdsakų
Vėžų ir arklio pėdų

Naktis
Nutįso du ilgi šešėliai
Svetimi kaip du vandens lašai
Ir nepanašūs ir panašūs
Tylintys ir kalbantys kažkaip vienodai
Ir basi
Bet su apsiaustais
Aureolėm