Žandaras
Bevalgantis mandarinus
Šiandien neturi alibi.
Ir niekas nepriekaištauja
Dėl pernelyg neapdairiai
Švaistomų
Žievelių.
Aromatinėm lempom prekiaudavo
Tada buvo nepakaltinamas
Ir apdairus...
Ėmė ir susikeitė vietom,
Sukryžiavo pirštus-
ir per šachmatų partijas
žaidžia tiktai juodais.
Nors ir neturi alibi šiandien
[savo išbalusiam veidui]
visada
rankoj plyksint botagui
it švieslentėj
mintyse regi
-pratekant-
“j u o d a m d e b e s y
nesimato a k i ų”.
Nesimato ir pirštų virpėjimo.