Kai žydi sapnuose magnolijos

.. arba
"the history of Batas"

Praeitąnakt, kai lijo varlėmis, mačiau –
Bandei surinkti jas
Iš po važiuojančių automobilių ratų.
Nusijuokė net kiemsargis,
Nebepajėgdamas tvarkingai jų sušluot krūvon
Kaip rudeninių klevo lapų
(O raudonai saulėtekio nuspalvintos skardos palangės kaip ir kiekvienąkart mane apakino...)

Slapčia, stebėdama vos pro užuolaidos kraštelį
Stebėjaus? Ne, ironiškai užjaučiamai šypsojausi
(jau įpratau, kad paryčiais elgiesi lyg lunatikas).

O kai grįžai, apsimečiau dar miegančia –
Klausiausi,
Ar koridoriuj stovėdamas nesiklausai
Kaip aš klausaus
Kaip tu klausais
Apsimestinio manojo alsavimo.

Tada per lietvamzdžius į rytą išėjai...
(Tikriausiai vedamas gatve prazvimbusio motociklo singalizavimo)
Mielasai mano stebukladary,
Beviltiškas pasaulio gelbėtojau, -
Viskas kas man liko – tai
pakampėje nuspirtas
Mėlynas
Kairiosios tavo kojos
Batas.