neskambėk kai man skauda ausis
tylėk ir žodžiais išverk
ką nori išdainuot
man nuo-bo-du
nenoriu tavo nuvytusių tulpių
ir apipelijusio šokolado
kurį išspjovė drebantis bomžas
tau nuobodu?
nekišk savo šlykščių rankų
purve išbraidytų
prie mano degančio veido
aš to ne-ken-čiu
padėk mano lėles ir stok į kampą
tavo žirnius vėl išbarstė vėjas
aš juk neskubėjau grįžti
tu to nekenti?
taip ilgai keikta akimirka
išsilieja tavo akyse,
tu nebedėliosi iš jos mozaikos
man tai patinka..