Už blizgančių pasaulio centro vartų
Trys broliai benkartai,
Susėdę po dangoraižiu,
Gaisrais išjungia lempas skruzdėlių namų.
O selva tyli,
Bando prisiminti
Kažkokį rudenį,
Kažkokį homo homini...
Ir pulką gervių skrendantį
Per tavo endokrininę harmoniją.
Iš taško A į Vilniaus autobusų stotį.