Gera dalia

Liepos 14 diena. Sekmadienis. Sėdėjau ant palangės ir žiūrėjau i Rytus. Buvo šiek tiek nejauku, nes dar niekada to nedariau. Raudona spalva kartais gali erzinti, bet aš ją mėgstu. Skruostus nuplieskė ugnis, nes vėl manęs nesupratai. Pakabukas krustelėjo atsigrežiant... amuletas… moneta perverta  sidabriniu siūlu.
Išsitraukiu raudoną šilkinę kojinę, kurioje laikau ant akmenėlių išpaišytas runas. Susikaupiu ir traukiu... ”Gera dalia”... pergalės, kovos bei įveiktos kliūties simbolis.
Netušuoju storai blakstienų, tik švelniai brūkšteliu palei jas melsvą liniją. Skubu. Jau šviesu. Kvepalai debesėliu nukrenta ant kūno. Saulė guli ant stalo, pasivertusi ažūriniu užuolaidų šešėliu.
... ar tau dar nenusibodo, tas mūsų žaidimėlis žodžiais?
Na, gerai šį kart pradesiu aš… Pradėsiu negalvodama...: vėluoju, juokiuosi, skubu, lakštingala, vėjas, vakarė žvaigždė, numeris, musmirė, pasaka, tyla, vakaras, sąskambiai, properša, biurokratas, nieko naujo, palaima.
O dabar tu...
“Geros dalios” runos patarimas buvo toks....: išsaugokite, ką įgijote, ir atkakliai ženkite pirmyn.
Įsimetu vėsų raktų ryšulėlį į kišenę ir tvirtai jį suspaudžiu.

Rytai – mistinė šalis, galvoju. Iš ten ateina šviesa. Švieas iš Rytų, - yra toks garsus posakis. Matyt “Šviesa” ir “Gera dalia” yra tas pats. Smilkalai. Siauras kvapnus sandalmedžio dūmelis. Virtinė įvairaus ūgio sidabrinių drambliukų ant komodos po veidrodžiu. Budos statulėlė dideliu nuogu pilvu su gilia bamba. Reikia patrinti pilvą, jei nori būti turtinga.
Buda neša viską… turtus, palaimą… nirvaną… išmintį… pusiausvyrą… ramybę… Tai, ko gero ir yra “Gera dalia”…
Palangė. Sekmadienis. Liepos 14. Bastilijos paėmimo diena. Aš sėdžiu aukštai Alpėse ant mažučio kalnų viešbutuko medinės  palangės ir žiūriu, kaip kyla saulė. Virš bedugnės plaukia ploni, bet aiškiai regimi debesys.
Na, tai tiek… Skubu… Turiu eiti. Dar sykį patikrinkim ar tikrai pasiėmiau raktus. Aha. Yra. Iki.

Proza


Liepos 14 diena. Sekmadienis. Sėdėjau ant palangės ir žiūrėjau i Rytus. Buvo šiek tiek nejauku, nes dar niekada to nedariau. Raudona spalva kartais gali erzinti, bet aš ją mėgstu. Skruostus nuplieskė ugnis, nes vėl manęs nesupratai. Pakabukas krustelėjo atsigrežiant... amuletas… moneta perverta  sidabriniu siūlu.
Išsitraukiu raudoną šilkinę kojinę, kurioje laikau ant akmenėlių išpaišytas runas. Susikaupiu ir traukiu... ”Gera dalia”... pergalės, kovos bei įveiktos kliūties simbolis.
Netušuoju storai blakstienų, tik švelniai brūkšteliu palei jas melsvą liniją. Skubu. Jau šviesu. Kvepalai debesėliu nukrenta ant kūno. Saulė guli ant stalo, pasivertusi ažūriniu užuolaidų šešėliu.
... ar tau dar nenusibodo, tas mūsų žaidimėlis žodžiais?
Na, gerai šį kart pradesiu aš… Pradėsiu negalvodama...: vėluoju, juokiuosi, skubu, lakštingala, vėjas, vakarė žvaigždė, numeris, musmirė, pasaka, tyla, vakaras, sąskambiai, properša, biurokratas, nieko naujo, palaima.
O dabar tu...
“Geros dalios” runos patarimas buvo toks....: išsaugokite, ką įgijote, ir atkakliai ženkite pirmyn.
Įsimetu vėsų raktų ryšulėlį į kišenę ir tvirtai jį suspaudžiu.

Rytai – mistinė šalis, galvoju. Iš ten ateina šviesa. Švieas iš Rytų, - yra toks garsus posakis. Matyt “Šviesa” ir “Gera dalia” yra tas pats. Smilkalai. Siauras kvapnus sandalmedžio dūmelis. Virtinė įvairaus ūgio sidabrinių drambliukų ant komodos po veidrodžiu. Budos statulėlė dideliu nuogu pilvu su gilia bamba. Reikia patrinti pilvą, jei nori būti turtinga.
Buda neša viską… turtus, palaimą… nirvaną… išmintį… pusiausvyrą… ramybę… Tai, ko gero ir yra “Gera dalia”…
Palangė. Sekmadienis. Liepos 14. Bastilijos paėmimo diena. Aš sėdžiu aukštai Alpėse ant mažučio kalnų viešbutuko medinės  palangės ir žiūriu, kaip kyla saulė. Virš bedugnės plaukia ploni, bet aiškiai regimi debesys.
Na, tai tiek… Skubu… Turiu eiti. Dar sykį patikrinkim ar tikrai pasiėmiau raktus. Aha. Yra. Iki.