Susidraugauti su savim

Jos mintys slinko lėtai, raitėsi ir įgydavo vis naujas formas tarsi cigaretės dūmas.
Lėtai, tarsi sapne prisiminė viską, kas buvo.
Apžėlusį piktą jo veidą taip arti jos išpuoselėtos odos.
Primerktas akis, tyliai prakeikiančias pasaulį.
Tirštų, gelsvų seilių spjūvį ant raštuoto kilimo.
Nemalonų kažkada mylėto žmogaus paskutinį bučinį.
Durų trinktelėjimą.
Staiga mintys šoktelėjo ir vietoj besiraizgančio dūmo įgyjo ratilų - didelių ir mažesnių, vientisų ir įtrūkusių, tirštų ir peršviečiamų, formą.
Kitas veidas. Šiltas, besišypsantis. Plačiai atmerktos geranoriškai mėlynos akys. Maloni šypsena ir dar malonesni žodžiai, kuriuos galėjo justi beveik fiziškai.
Palikti, nusprendė ji ir prisimerkė iš malonumo.
Susidraugauti su savim...