Nekaltų Dredų Kaltumas

Turiu tris kibirus plaukų ant galvos
Ir noriu darytis dredus,
Bet man mama nealeidžia.
Visas gimtasis miestas žino ir šaiposi,
Mama man neatleidžia.

Manęs draugai nepripažįsta, sako pašlemėkas esu.
Aš manau, kad jeigu turėčiau dredus,
Aš atrodyčiau geriau, mane pamėgtų klasiokai,
Ir lengviau būtų bendrauti su merginomis.

Man mama liepė išmesti iš galvos mintis apie dredus,
Sakė nuskus mane plikai,
Jeigu kalbos apie juos ir toliau pasikartos.

Aš negaliu kovoti su savo aistra
Turėti daug storų kasyčių ant galvos.
Man atrodo, kad be jų aš negaliu gyventi,
Man atrodo, kad be jų aš esu nepilnavertis,
Man atrodo, kad be jų aš esu ne vyras,
Man atrodo, kad aš visą laiką buvau skystas.

Keli pažįstami sakė, kad prispausčiau mamą į kampą
Ir taip išgaučiau jos leidimą turėti dredus.

* * *

Aš grįžau namo.
Nenusiavęs batų įžengiau į miegamąjį
(Nuo šiol vistiek niekas jau nepyks).
Mama serga gripu, neina į darbą.

Dabar draugo žodžiai suskamba mano galvoje:
IŠSITRAUK GINKLĄ IR ŠAUDYK Į VISAS PUSES.
Aš iš lėto išsitraukiu revolverį iš trumpikių
Ir nutaikau į mamą.
Bang, bang -
Viskas baigta.

.. bet norėdamas įsitikinti, ar tikrai padariau viską gerai,
Aš atverčiu mamą ant nugaros
Ir pamatau, kad tai jos meilužis.

Kažkas rakina buto duris.
Atsistoju koridoriaus gale, ištiesiu ranką į priekį, nusitaikau.
Durys atsidaro, pistoletas išsauna, nauja auka guli tarpduryje
Bet vėlgi.. tai ne mama
Dėdė tapo aplinkybių auka, nauja mano našta.

Lavonus nutempiu į balkoną ir uždarau.
Išmetu kraujuotą patalynę, o kraujuotas buto duris perdažau.
Atsisėdu virtuvėje ir laukiu mamos.

Dieve, aš net nemačiau, kaip toli nuėjo mano troškimas turėti dredus.. 
Bet aš savęs nekaltinu.

Dabar niekas nedrįs pasakyti, kad man trūksta noro.

Man netrūksta noro,
Man netrūksta noro,
Man trūksta gero plano.
Man netrūksta noro,
Man netrūksta noro,
Man trūksta tik blaivaus proto.