Nenusiteikęs

Jau turbūt iškart matai,
Senas drauge, senas prieše,
Jog kūrybos mano pamatai
Netoli dar nusipiešę.

Nes man nuotaika dabar tikrai ne ta...
Ir galėčiau pripažinti tai, bet ne.
Juk man panelė rūpi, net kai ji girta,
Tačiau mes dviese būnam liūdesio kalne...

Ar nematai, kad šiandien man nesikuria,
Gal neskaityk toliau, nes nieko pastovaus čionai nėra.
Aš savo daina tau galiu dainuot, kai mes bare,
Bet nebežinau, ką kurt, nes groju jau penkta para... .... . .. ... . ... ..

Nu tai va, aš dar rašau, aš vis dar čia,
Dar vis tik vienas, paliktas beveik visų.
Gal tu galėtum man patart: ar slėptis po delčia?
Ar bėgti, lėkt virš debesų...

Aš suprantu, kad ši kūryba tau atrodo pasimistinė,
Bet aš nebeturiu jėgų rimuot žodžius.
Juk mano ši kūryba ne lingvistinė
Ir pabaigiu rašyti sakinius tuščius.....,.........,,,..... f.. kkkk...... me...



p. s. Xebra, paguoskit gi
p. s. s. Kada meetas bus gal žinote netyčia
p. s. s. s. mano pršymai juk neilgi
p. s. s. s. s. truksta man darugų nors jų turiu ir visą aš ulyčią...