Pinigų piniginės laimė

Pinigų piniginė
Pinigais kvepėjo tol kol nusirito į ežerą
Pinigų neturintis žmogėnas tai pamatė ir iš paskos šoko vandenin

Pinigų piniginė
Jau bepasiekianti dugną pamatė jo
Aistringas akis
Ir sako
Palik mane
neišgriebk
Aš tau atsidėkosiu
Žmogėnai

Žmogėnas patikėjo-
išnėrė tuščias į krantą
ir visi iš jo juokėsi

Susigėdęs nupėdino namo

Namie- žiū žmona
vaikučio susilaukusi

Paėmė žmogėnas vaikutį ant rankų
Ilgai supo
O ašaros viena po kitos ritosi
ritosi
skruostais

Verkė žmogėnas
Savo laimės
savo dugninės
gailėjo