ILGESYS

Regiu tave, švelnusis mano drauge,
Gal praeities, gal ateities sapnų krašte...
Ir nežinau, ar reikia man dar saugot
Tą  šventą  ilgesį  būties  rate.

Jaučiu, kaip sugrįžti per Paukščių taką,
Aušroj su medžiais ir žolėm kalbi,
O vakarais prie židinio ir žvakių
Aukščiausių dėsnių tomus gvildeni.

Kai žvilgsnį skaidrų pakeli į dangų
Ir glamonėji mano žvaigždę akimis,
Atvėrusi aš savo sielos langą,
Tampu žvaigžde tavąja mintimis.

Nušvinta tavo akys lyg smaragdai -
Gal praeities, gal ateities sapnų krašte...
Ir suprantu, kad privalau aš saugot
Tą šventą  ilgesį būties rate...