Didelis ratas dideli tikslai,
Didelis namas dideli langai...
Sunkus sapnas - vien tik liūdesį matai.
O tereikia atsimerkt - viskas atvirkščiai.
Kai eini tvankia gatve ir jei šilta lange,
Pagalvoji kodėl ten ne aš? O kodėl gi ne?
Susimąstęs atsakai ir padrąsini save:
- "Aš juk grindiniu einu... man ten nevalia! "
Bet ar eisi taip ilgai?
Plauksi pasroviui lėtai?...
Juk tai lengvas kelias - vien tik džiugesį matai!
Tik tada supratęs atsimerki - viskas atvirkščiai...
Kai grįžti atgal ir jei sušalai sapne,
Visada žinai - ko akis nematė - tu laikei delne.
Visa ko norėjai buvo tavyje... lange...
- "Pradedu suprasti... man gi to nereikia... ”
... nors ir nevalia!!