Braškiniai ledinukai
Proza
Viskas nuo ko nors prasideda. Višta prasideda nuo kiaušinio. Kiaušinis prasideda nuo vištos. O mano...... pasirinkimo langeliai veikia skirtingai. Tai priklauso nuo to, ar pasirenku mygtuką Frequency ar Spacing....
Burnoje keletas braškinių ledinukų, kuriuos su pasimėgavimu čiulpiu, stumdydama nuo vieno žando prie kito. Kompiuterio monitorius nušvinta vos sujudinus pelytę. Sako, žaibas du kart netrenkia į tą pačią vietą... Bet aš turiu gerą karmą... Šįkart pasižadu būti atsargesnė su atviravimais.
Pereinu per kambarį ir priglaudžiu galvą prie stiklo - tamsu... snaigės vėsiu vandeniu tirpsta anapus. Po keturiasdešimt penkių sekundžių paskambinate. Pažystu save.. vėl... Nors myliu kaip gentainį, bet visgi neištveriu neįgėlus... Pajuokaujate kad pagal jūsų apskaičiavimus aš gyvenu jau devintą gyvenimą. Šiame jūs mane mokote kompiuterinės gafikos gudrybių…
... ”Tinklelis – tai vienodu atstumu vienas nuo kito nutolusių taškų sistema. Jei įjungtas langelis Snap To Grid, šie taškai traukia prie savęs objektus”. Taigi, būtent todėl, dabar mes ir geriame arbatą kartu, užkąsdami džiovintais obuoliais.
Paskutiniu metu velnioniškai pavargstu. Mėgstu miegoti ant šono... kartais ant kairiojo, kartais ant dešiniojo. Niekada nemiegu ant pilvo, retai ant nugaros. Kažkas sakė, kad miegoti ant šono reiškia meilės stygių, aš su tuom visiškai nesutinku.
Gal kažkada jums sakiau kad nemėgstu rašyti…
Susitikime rytoj, lygiai dešimtą ryto. Aš tikrai ateisiu, nes ten dirbu. Išnešiu į lauką reklaminį stendą, uždegsiu šviesą, įjungsiu kasos aparatą ir lauksiu.
Na, o dabar atsisveikinu... griūnu į lovą... ir nuo kairio šono apsiverčiu ant dešinio! .... Nėra ko bijoti.