Vis lyja lyja
Lašais lyg perlais
Krinta po kojom Šlapiom dėmėm...
O tavo plaukai
Raudoni raudoni...
Vis lyja ir lyja...
Ir tartum skaičiuoja
Ir tartum matuoja
Bėgančius žingsnius...
Kur skubi, ragana?
Nejaugi manai,
Kad jie nemato nevikrių
Tavo pirštų,
Renkančių keistus
Daikčiukus, pažirusius
Iš rankinės stoty?
Ragana, bėk!
Ne lietus lyja -
Tai visi protingi,
Teisingi,
Išauklėti
Žmonės spjaudo
Į tavo gėdingai raudonus
Plaukus, ragana,
Atsimušus į bažnyčios vartus
Subyrėk perlais.
Ir nepadoriu raudoniu
Daugiau nedegink lietaus.