Turėdamas garbanas
susiimtų už galvos.
Dabar - tai tik juokas.
Neverta.
Dešimčiai sekundžių
žemėn nusileidžia
Kavos pupelėmis grįstas dangus.
Skūpus - kitaip ilgiau užsibūtų.
Orus- tinkamas žodis dangui.
Begarbanis šypsosi - kodėl ne,
juk laiko užtenka jam,
laukiančiam, kada pamirš sapnuoti.
Teisybė, visai sutiktų sapnuoti
toliau, bet kad kas kartą
pabudus prilimpa mintis
" o kad taip būtų ... ",
ir zirzia visą dieną iš paskos
atsitraukus per pusmetrį gal
(mandagus atstumas - pusantro).
Pavargęs klausinėti
"kurioje ausyje man zvimbia"
Begarbanis ir paskelbė nesapnavimą.
O tada teikėsi ant peties nusileisti
kavos pupelėmis grįstas dangus
brolišku balsu:
Man gali pasakyti.